- gurta
- ×gùrta (l. gurta, vok. Gurt) sf. (1) 1. K juosta, diržas, pasaga, paprūga (prie balno, kinkymų, lovos): Kai gurtos nėra, plėškė sukinėjasi ir arkliuo nugarą trina Trg. Suveržk gùrtą Gl. 2. trumpas diržas užpakaly palto: Ar įsiūti į gùrtos galus po guziką? Nm.
Dictionary of the Lithuanian Language.